- klibis
- klìbis, -ė smob. (2) 1. K, J išklibęs, iškleręs įrankis: Peilis nors ir klibis, bet vis vien peilis I.Simon. Tas klìbis (peilis) daug aštresnis už naująjį Kair. Duok tą klibį (peilį), su tuo mėgysiu nycuot Gs. Suplak peilio nitą, kad tas klìbis neklibėtų Užv. Duok man peilį klibį Skr. Su tuom klibiukù duonos neatpjausi Ll. ^ Dvylika kulia, vienas klibis varto (dantys ir liežuvis) LTR(Rk). 2. Mžk raišas žmogus ar gyvulys, šlubis: Ir tas klìbis dar mat užsimanė žanytis Užv. Tas klìbis jau vėl ateina Skr. Jo viena koja trumpesnė, užtai mes klibiu vadinam Dbk. Ką tu už tokio klibio eini, bene geresnio negali gauti?! Grz. Buvo ir čia užėjęs toks klibis žmogelis Škn. Matai, klìbė: visą gyvenimą sirgo sirgo, dabar ištekėt insigeidė Ds. Išauš, ligi šituo klibiu nusvarysi (nuvažiuosi) Sdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.